Registracija

Informacija lankytojams
Daugiau

DSC_0820
2017-02-13
Taip, visiškai teisingai supratote – muziejus laukia dovanų. Ne kokios nors šventės proga, o ištisus metus! Įsivaizduoju, kad daugelį gali papiktinti toks tiesmukiškas pareiškimas (kokios dovanos, kai ir taip sunku išgyventi!), tačiau muziejus – tokia įstaiga, kuri stengiasi sukaupti, išsaugoti ir parodyti. Čia nebereikalingi daiktai gauna antrą gyvenimą, atgyja – tampa eksponatais, kurie bus saugojami, tyrinėjami, rodomi lankytojams ne vieną dešimtmetį. Lietuvos etnokosmologijos muziejui 2016 metais buvo padovanota 367 eksponatai – jie visi ypatingi, verti išsaugoti. Dalį jų galima pamatyti Lietuvos muziejų informacinėje svetainėje www.limis.lt. Tai ir meno kūriniai, ir fotografijos, ir knygos, ir senoviniai prietaisai... Laukiame eksponatų nuo etno iki kosmo – nuo senovinių rakandų, technikos „stebuklų“, iki... lietuvių sukurtų kosminių palydovų. Žinome, kad lietuviai XX amžiaus 8-9 deš. gamino termoplyteles  daugkartinio naudojimo kosminiam laivui „Buran“, kad lietuvių sukurtais kostiumais vilkėjo kosmonautai, kad lietuvių pagaminti prietaisai su augalų sėklomis kilo į kosmosą tam, kad būtų išsiaiškinta, ar augalai iš viso gali dygti kosmose, kaip juos veikia nesvarumas... Bet dar daug ko nežinome, todėl kviečiame atsiliepti žmones, dirbusius prie kosminių technologijų, pasidalinti prisiminimais ir eksponatais. Dovanokite muziejui tai, ką norėtumėte pamatyti ir po šimto metų! Irma Balčiūnienė direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji fondų saugotoja
DSC_0735
2017-02-08
Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visuose Lietuvos muziejuose kaupiami ne tik eksponatai. Nė vienas muziejus neapseina be bibliotekos –  visuose sukaupta didesnis ar mažesnis kiekis profesinės literatūros, žinynų, žodynų, enciklopedijų. Lietuvos etnokosmologijos muziejus – ne išimtis. Ir visada labai smagu gauti tai, ko neturi. Etnokosmologijos muziejaus biblioteką papildė 30 „Lietuvių enciklopedijos“, dar vadinamos „Bostono enciklopedija“, tomų. Tai bibliofilo, knygyno-antikvariato savininko Vidmanto Staniulio dovana muziejui. Kauno Vytauto prospekte savo įkurtame knygyne Vidmantas Staniulis  – tenesupyksta kalbininkai –gaspadoriauja jau daugiau kaip 20 metų. Šio žmogaus rankos vartė daugybę  rečiausių leidinių, kurių didžiuma buvo perleista muziejams, kolekcininkams, bibliotekoms. Antikvariato savininkas ir toliausiuose pasaulio kraštuose stengiasi surasti senuosius su Lietuva susijusius leidinius tam, kad juos išsaugotų ateičiai, išsaugotų Lietuvai. Ponui Vidmantui tariame nuoširdų ačiū ir už tai, kad jis visuomet maloniai padeda muziejininkams, juos konsultuoja. Dovana Lietuvos etnokosmologijos muziejui – Bostono enciklopedija – tai 37 tomų enciklopedinis leidinys, vienas išsamiausių leidinių, kur gausu informacijos apie Lietuvą, jos istoriją ir žmones. Bostono enciklopedijos pirmtakė – Lietuviškoji enciklopedija. Iki 1944 m. išleista 10 šios enciklopedijos tomų (iki J raidės). Enciklopedijos leidimą nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir SSRS okupacija. 19531966 m. Bostone lietuvių emigrantai „Lietuviškosios enciklopedijos“ pagrindu tęsė pradėtą darbą bei toliau leido „Lietuvių enciklopediją“. „Lietuvių enciklopedijos leidyklos“ direktorius bei savininkas Juozas Kapočius subūrė apie 80 įvairių skyrių redaktorių, bendradarbių, kurie dirbo be atlyginimo, suformavo redakciją bei redakcinę komisiją. Visa enciklopedija išleista už parduodamą tiražą gaunamomis lėšomis. Enciklopedijos leidimą teikdami informaciją, iliustracijas ir kitą medžiagą rėmė daugelis lietuvių išeivijos inteligentų. Užbaigus pagrindinį darbą 1966 m. pradėta rengti lietuviška enciklopedija anglų kalba „Encyclopedia Lituanica“, kurios 6 tomai apima 3438 puslapius. Bostono enciklopedija  remiamasi kuriant bei leidžiant kitas lietuviškas enciklopedijas, pavyzdžiui, Visuotinę lietuvių enciklopediją. Lietuvių enciklopedija kaip patikimu šaltiniu remiasi ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto darbuotojai, ruošdami kitus enciklopedinius leidinius lietuvių kalba. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus „Lietuvių enciklopedijai“ trūksta 7 tomų ( 20, 24, 29, 30, 32, 36, 37).  Gal galite padovanoti? Irma Balčiūnienė direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja  
ketvirtas
2017-01-04
Sausis 2017 m. sausis žada padovanoti šaltuko, o kartu ir giedro dangaus. Šiuo metu naktiniame danguje karaliauja žiemos žvaigždynai: beveik tiesiai virš galvos – zenite – sausį žiba Kasiopėja ir Persėjas; Didieji ir Mažieji Grįžulo Ratai kaip visada spindi šiaurėje; tarp jų išsidėsčiusios Drakono žvaigždės, o kiek dešiniau švyti Cefėjo žvaigždžių ornamentas. Toliau žvelgdami pagal laikrodžio rodyklę, t.y. į rytus, neaukštai pastebėsime Liūtą, virš jo –  Lūšį; kiek piečiau matysime Vėžio žvaigždyną, šalia kurio išsidėstę  –  Dvyniai, išsiskiriantys  ryškiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis; truputi žemiau – arčiau pietryčių horizonto – sunkiai įžiūrimas Vienaragis, o šalia – Mažasis Šuo. Ryškiausios naktinio dangaus žvaigždės Sirijaus mirgėjimas pažymi Didžiojo Šuns žvaigždyną. Pietinėje skliauto dalyje geltono atspalvio Kapelos žvaigždė nurodo Vežėjo žvaigždžių grupę, raudonoji super milžinė Betelgeizė ir melsvasis Rigelis žymi Oriono žvaigždyną, kuriame telkiasi įspūdingas didysis Oriono ūkas, gimstančių žvaigždžių buveinė. Ties Oriono kojomis – Kiškis; kiek dešiniau nuo Vežėjo ir Oriono – Jautis, pasipuošęs Hiadžių ir Plejadžių padrikaisiais žvaigždžių spiečiais, o pietvakarių skliauto naktiniame danguje nardo Banginio ir Žuvų žvaigždynai. Žvelgiant į vakarus pamatysime nesunkiai atpažįstamus Pegaso, Andromedos žvaigždynus; šiaurės vakaruose mūsų dėmesį patrauks Gulbės uodegą ženklinantis Denebas, o šiauriau, neaukštai virš horizonto spindinčią Lyrą galima rasti pagal melsvai mirksinčią Vegą... Šiuose žvaigždynuose telkiasi daugybė plika akimi nematomų naktinio dangaus įdomybių, tai ir žvaigždžių spiečiai, paslaptingieji ūkai, tolimosios galaktikos apie kurias įdomiai pasakoja ekskursijų vadovai. Iš planetų pirmoji po saulėlydžio ryškiu švytėjimu mus pasveikina Venera. Nepastebėti jos neįmanoma – visą sausį planeta vakarais (todėl lietuvių Vakare žvaigžde, Vakarine vadinta) matoma gan aukštai virš pietvakarių horizonto – pirmąją mėnesio pusę – Vandenio, antrąją – Žuvų žvaigždyne. Įpusėjus sausiui Vakarinė pasiekia didžiausią ryškumą, savo šviesiu daugiau nei šimtą kartų pralenkdama netoliese spindintį Marsą. Raudonoji Marso planeta, kaip ir Venera, visą mėnesį po Saulės nusileidimo yra matoma toje pačioje dangaus dalyje, tad šios planetos pietvakariniame skliaute sudaro gražią šviesulių porą. Tačiau šiomis planetomis pasigrožėti gali tik pirmųjų naktinių ekskursijų lankytojai. Kviečiame žiemos žvaigždėtus vakarus praleisti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje žvalgantis teleskopų pagalba po naktinį dangų ir besiklausant ekskursijų vadovų pasakojimų. Daugiau informacijos ir registracija telefonu 8 615 20688 arba muziejaus internetinėje svetainėje www.etnokosmomuziejus.lt. Laukiame Jūsų!

Muziejaus draugai

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android
android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android