Registracija

Informacija lankytojams
Daugiau

VB_CoverMOLETAI
2018-02-12
Anšlaginiuose koncertuose pristatęs jau ketvirtąjį savo studijinį darbą – muzikos albumą – „KATUKAVAKRE?“, Vidas Bareikis keliauja aplink Lietuvą su rekordinio dydžio turu „#VB100“. Charizmatiškasis atlikėjas vykdo sau užsibrėžtą tikslą – iki metų galo sugroti net šimtą koncertų visoje šalyje. Į koncertą susirinkę žiūrovai bus nustebinti naujausia V. Bareikio programa. „#VB100“ koncertuose skambės ne tik puikiai žinomos, kultinėmis tapusios dainos, bet ir naujausio albumo „KATUKAVAKARE?“ singlai. Tai ir šį rudenį nuotaikingu klipu bei daugeliui atpažįstamomis aktualijomis populiarumą pelnęs „Pusvalandukas“, ir vasaros festivalių hitu tapęs – „Man taip patinka“. V. Bareikio koncertai išsiskiria nuoširdžia emocija, netaupoma energija ir nestandartiniu santykiu su publika. „Žmogaus orkestro“ improvizacijos, „Babkių“ dainavimas kartu ar vandens pliūpsniai koncerto pabaigoje jau tapo vieno energingiausių Lietuvos scenos atstovų vizitine kortele. Taigi ir į šio turo koncertus žiūrovai turėtų ateiti nusiteikę bendradarbiauti, pašėlti ir likti nustebinti. VB_Molėtai_jpg
Pagrindinė foto
2018-02-09
                        Kviečiame aplankyti parodą „Kalendoriai prieškario Lietuvoje“, skirtą Lietuvos šimtmečiui, iš bibliofilo, Etnokosmologijos muziejaus įkūrėjo, profesoriaus Liberto Klimkos kolekcijos. Kalendorius (lotyniškai calendarium – skolų knygelė) – tai laiko skaičiavimo sistema, nustatanti metų rato dienoms išskirtines datas.  Lietuvių kalba kalendorius 1846 m. pradėjo leisti švietėjas Laurynas Ivinskis (1810-1881). Greitai kalendorius kaimo žmogui tapo po maldyno antruoju reikalingiausiu leidiniu. Jame – religinių švenčių seka, naudingi ūkininkavimo patarimai, mugių ir jomarkų nuorodos; pasiskaitymui – istorinių, astronominių ir kitų gamtamokslinių žinių rašiniai bei pirmieji lietuvių rašytojų kūriniai. Spaudos draudimo metais kalendoriai, spausdinami Prūsijoje, pasiekė didžiulių tiražų. Praversdavo kalendorius ir kaip dienoraštis ar užrašų knygelė. Senuose kalendoriuose  pieštuku įrašytos marginalijos kalba apie orus, ūkio darbų terminus, turgaus kainas. Ypač didelė leidžiamų kalendorių įvairovė buvo Lietuvoje tarpukariu. Tai atspindi labai intensyvų visose sferose modernėjančio krašto visuomeninį ir dvasinį gyvenimą. Tuo metu spausdinti  pasaulietiniai kalendoriai buvo skirti įvairių socialinių sluoksnių bei interesų žmonėms: ūkininkams, darbininkams, tarnautojams, kariškiams, studentams, moksleiviams, skautams, šauliams, tautinėms mažumoms ir t.t. Laikraščiai savo prenumeratorius metų pradžioje pradžiugindavo nemokamu kalendoriumi. Kasdienybę praskaidrindavo humoro kalendoriai. Vienuolijos ir religinės bendrijos taip pat leisdavo savo kalendorius. Atskiri miestai, regionai irgi matydavo reikalą svarbią vietiniams gyventojams informaciją skelbti kalendoriuje. Tad būta netgi  tarmiškai parašytų… Kaip ir dabar, tarpukario kalendorių leidybos išlaidas dažniausiai padengdavo spausdinamos reklamos, tad jų apstu daugelio spaudinių pirmuosiuose bei paskutiniuosiuose lapuose. Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Šie leidiniai reikšmingi tuo, kad juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos; praeities tyrinėtojams jie teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą.   Prof. Libertas Klimka  

Muziejaus draugai

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android
android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android