Atvykite į Etnokosmologijos muziejų prieš saulėtekį…

Ir išvysite retą reginį – planetų paradą.
Spalio mėnesį žvilgsnį verta nukreipti ne tik į miškų tolius, bet ir į dangaus skliautą – kaip medžiai keičia spalvą, taip vasaros žvaigždes keičia žiemos žvaigždynai.
Spalio vakarais dar žybsi ryškiausių vasaros žvaigždžių trikampis: Vega, Altayras, Denebas. Palei šiaurinį dangaus kraštą gana žemai rieda Didieji Grįžulo Ratai. Rytuose kyla Pegaso kvadratas, netoliese Andromedos žvaigždės. Seniai seniai mūsų protėviai Pegasą vadino Žinyčia, o Andromedą – keliu į Žinyčią. Pirmajam astronomui, 17-ame amžiuje pažvelgusiam į šį „debesėlį“, regėjosi, kad jis mato žvakės liepsną. Religingi tų laikų astronomai galvojo, kad tai plonesnė linija dangaus sferoje, pro kurią skverbiasi „aukštybių šviesa“.
Bet grįžkime į šių metų spalį…
Prieš auštant ten, kur vakare švytėjo Didysis vasaros trikampis, iškilę Šienpjoviai (Orionas), supami ryškiausių jau žiemos žvaigždžių rato. Stebėti Kūlėjus žiemop keliaujančiame dangaus skliaute – niekada nenuviliantis reginys.
Ir Jūs domitės rudeniniu dangumi? Jei nenorite pražiopsoti žvaigždžių persirikiavimo, Jums tereikia atvykti į Lietuvos etnokosmologijos muziejų ir iš čia stebėti priartintą dangų, klausantis išsamaus gidų aiškinimo apie „pertvarką“ ten, aukštai. Juolab, kad prieš aušrą danguje rikiuosis tikras planetų paradas.
Žinote, kodėl? O todėl, kad žavingoji Aušrinė (Venera) toliausiai „pabėgs“ nuo „motinėlės“ Saulės ir iškils aukščiausiai, kas leis ją stebėti geriausiai per pastarąjį dešimtmetį.
Paryčiu danguje ties Venera susiburs ir gražuoliai Marsas, Jupiteris bei Merkurijus. Tiesa, Merkurijus patekės jau visai auštant. Kas rytą šitos planetos kaip tikrame parade atliks įspūdingą rikiuotę Liūto žvaigždyne.
Spalio 20 dieną Marsas jau pasislinko šiek tiek žemiau Jupiterio. Aušrinė kasdien artėjo prie Jupiterio ir Marso poros. Ir po kelių dienų šio parado dalyviai vienas nuo kito išsirikiavo beveik vienodu atstumu: Marsas, Venera ir Jupiteris,.
Spalio 26 dieną, iškildama aukščiausiai, Aušrinė (Venera) prisislinko arčiausiai prie Jupiterio. O paskutinį spalio rytą Aušrinė, kaip tikra žaižaruojanti koketė, „suartės“ su Marsu, kad lapkričio pradžioje prasilenktų su juo labai nedideliu atstumu.
„Pavyduoliui“ Jupiteriui rytais belieka „stengtis“ atkreipti į save dėmesį, spindint visu dailumu Liūto žvaigždyne.
Tam, kad išvystumėte Aušrinės, Marso, Jupiterio „viliones“, Jums reiktų į Etnokosmologijos muziejų atvykti jau antroje nakties pusėje, geriausia anksti ryte – apie 5 valandą.
O kur dar prognozuojami meteorų žybsniai, gal net baltas uodegas paliekantys rudeniškame danguje. Išvyskite tai. Ir tuomet nei vienam melancholiškam žmogeliui nereikės dejuoti, kad ruduo – niūrus metas. Nes miškai užkloti margaspalvėmis lyg skiautinių antklodėmis, o dangus nužertas žvaigždžių spindesiu – rudenį paverčia dar viena stebuklinga gyvenimo pasaka…
Nepamirškite: neeilinis planetų paradas prieš saulėtekį, registracija į jo stebėjimą Etnokosmologijos muziejuje telefonu 8 383 45 424 arba mūsų internetinėje svetainėje.

Danilė Kakarė
O man šį rytą pasisekė, nors šiek tiek pramiegojau, bet paradą nufotografavau. Viršuje dešinėje – Jupiteris, šalia jo, tarsi prilipę, matosi du palydovai, viduryje ryškiausiai spindi Venera, o kairiau Marsas. Negana to, kaip aklai vištai grūdas, dar vienas netikėtumas – regėjimo lauku praskrido du lėktuvai.

Gunaras Kakaras

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android