Kategorijos archyvas: Archyvas 2018

Kosminė paroda – netikėta naujovė atsinaujinusiame Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje

Etnokosmologijos muziejuje atidaryta kosminė paroda – trys kosminiai aparatai, kurie keliavo į Mėnulį ir Venerą. Dabar jų dublikatai nusileido Etnokosmologijos muziejuje. Prieš lankytojus atsiveria didžiulė Mėnulio panorama – tai žvilgsnis į Mėnulio kalvas ten nusileidusių kosmonautų foto aparato užfiksuotu vaizdu.

Naujoji paroda išties įspūdinga – lankytojų skaičius muziejuje ženkliai išaugo, susidomėjimas tikrai didelis. Paroda ir naujosios muziejaus ekspozicijos fragmentai visai kitoje šviesoje ir dizaino sprendime iliustruoja lietuvišką etnokosmologiją ir kitus mūsų ryšius su Kosminiu pasauliu.

Čia rasime Nežemiškos gyvybės, Nežemiško proto ir Kosminių civilizacijų naujausius tyrimus ir mokslines išvadas. Vaizdžiai, simbolių kalba parodoma, kodėl Kosminės civilizacijos neaplanko mūsų (kol kas…). Gyvybė gali apsireikšti ne tik  tolimų žvaigždžių planetose – net keturiose vietose mūsų Saulės sistemoje yra tikimybė rasti Kosminę gyvybę. Bet kol kas čia mūsų viltys apsiriboja tik kitos kilmės mikroorganizmais – bet ir tai būtų didžiausia sensacija visoje mokslo epochos istorijoje!

Atskirame stende pamatysite Žemės civilizacijos Kosminių misijų ateities planus.

Mūsų ekspozicija netikėtai praturtėjo meteoritų gausa. Demonstruojame net aštuonis meteoritų pavyzdžius. Turime pora gabalų iš 2013 metais vasario 15-tą dieną kritusio Čeliabinsko meteorito. 30-40 kilometrų aukštyje sprogo apie 12 tūkstančių tonų svėręs ateivis iš asteroidų žiedo. Sprogimo banga daužė langų stiklus, griovė pastatų sienas, daugiau kaip tūkstantis žmonių buvo sužeista ar apdeginta ultravioletinio sprogimo spinduliavimo. Mūsų kolekcijoje – vienas iš rečiausių pasaulyje meteoritų, vadinamų palasytais. Tai geležiniai meteoritai su mineralo olivino kristalų inkliuzais. Šlifuota tokio meteorito plokštelė atrodo kaip įstabus kosminis vitražas.

Ir netikėta staigmena – tik vienoje Lietuvos vietoje, Etnokosmologijos muziejuje, dabar galite įsigyti Čeliabinsko ir kitų meteoritų gabalėlių.

Įsigyti galite ir naują Etnokosmologijos žurnalą Nr. 3-4. Pagrindiniai žurnalo autoriai profesoriai Juozapas Algimantas Krikštopaitis, Libertas Klimka, Rimvydas Laužikas,  dr. Gunaras Kakaras ir filosofas Martynas Juocevičius. Žurnalo turinyje – muziejaus naujovės ir problemos, astroarcheologija, etnologija, mokslo istorija, filosofija ir kt. Net du straipsniai skirti daugelio muziejaus lankytojų dominančiu klausimu – neatpažintų skraidančių objektų, NSO, egzistavimu.

Savaitgaliais mūsų muziejų gausiai lanko jaunavedžių svitos – originalesnės vietos fotosesijoms su Kosmine aura Lietuvoje nerasi. Lauko ekspozicijos atnaujinti gėlynai ir želdiniai, lauko eksponatai – Saulės laikrodžiai, Saulės modelis, sudarytas iš visos Lietuvos suvežtais 20-30 tonų akmenimis ir tikrai unikali kosminė architektūra – masinantis traukos centras Lietuvoje. Muziejus gausiai lankomas ir užsienio svečių, o ekskursijos iš Latvijos jau tapo muziejaus kasdienybe.

Žinoma, muziejaus lankytojams skirtose paslaugose liko naktiniai Visatos objektų stebėjimai ir specialia teleskopine aparatūra Saulės dėmių ir protuberantų stebėjimai.

Kviečiame registruotis (tel. 8 383 45-424 arba muziejaus svetainėje) ir mus lankyti. Nenusivilsite – neveltui mūsų muziejus su savo originaliu turiniu – vienintelis pasaulyje!

Muziejaus  direktorius   Gunaras  Kakaras

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Naktiniai stebėjimai

Šią savaitę palankus metas stebėti mėnulį ir Jupiterio, Saturno planetas! Šiuo metu turime laisvų vietų:
naktis iš antradienio (birželio 19), į trečiadienį  (birželio 20): prie 80 cm teleskopo – 00.40 val., prie 40 cm teleskopo – 22.50 ir 00.30 val.
naktis iš trečiadienio (birželio 20), į ketvirtadienį (birželio 21 d.): prie 80 cm teleskopo – 23.00 val., prie 40 cm teleskopo – 23.00 val.
Būtina registracija telefonu  +37061520688 arba 838345424.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Naujos parodos atidarymas!

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje atidaryta nauja paroda „2018 – ji. Pirmyn į žvaigždes“! Joje eksponuojami kosminių aparatų modeliai, kosmonauto Rimanto Stankevičiaus šalmai, nauji meteoritai, pristatomos etnokosmologijos temos.
Pavienius lankytojus priimsime:
Birželio 19 d. (antradienis): 13.00, 14.00 ir 15.00 val.;
Birželio 20 d. (trečiadienis): 11.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.;
Birželio 21 d. (ketvirtadienis): 13.00 ir 15.00 val.;
Birželio 22 d. (penktadienis): 13.00, 14.00 ir 15.00 val.
Dėmesio! Organizuotos grupės (10 ir daugiau lankytojų) gali rezervuoti ir kitą ekskursijos laiką. Paskutinis laikas, kurį galima rezervuoti organizuotai grupei yra 21.00 val. Tačiau yra būtina registracija telefonu +37061520688 arba 838345424.
Birželio 23 d. (šeštadienis): 12.00, 13.00, 14.00, 15.00 ir 16.00 val. Birželio 23 d. 16.00 val. bus organizuojama paskutinė ekskursija. Muziejus nedirbs naktį iš birželio 23 į 24 d., birželio 25 d. (sekmadienis), birželio 25 d. (pirmadienis) – sanitarinė diena.
Norime atkreipti lankytojų dėmesį, kad prasidėjus Lietuvos etnokosmologijos muziejaus rekonstrukcijai sumažėjo galimybės priimti dideles lankytojų grupes, todėl rekomenduojame vietas į ekskursiją rezervuoti telefonu  +37061520688 arba 838345424.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Kviečiame apsilankyti!

Lietuvos etnokosmologijos muziejus ekskursijas pavieniams lankytojams birželio 16 d. (šeštadienį) organizuos: 12.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00 ir 16.00 val. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad prasidėjus rekonstrukcijos darbams, sumažėjo galimybės priimti dideles lankytojų grupes. Todėl kviečiame lankytojus registruotis ir rezervuoti vietas telefonu +37061520688. Atvykus neregistruotiems lankytojams gali tekti palaukti. Atsiprašome už nepatogumus.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Pavienių lankytojų priėmimo laikai birželio 10 d.

Sekmadienį (birželio 10 d.) Lietuvos etnokosmologijos muziejus pavienių lankytojų laukia:

12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.

Informacija ir registracija telefonu +37061520688 arba 838345424. Laukiame Jūsų!

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Prognozės žada giedrą!

Pirmoje nakties pusėje bus galima pasigrožėti mėnuliu, Jupiterio ir Saturno planetomis, o antrosios grupės stebėjimo metu naktiniame danguje pasirodys ir Marso planeta! Šiuo metu yra laisvų vietų:
naktis iš penktadienio į šeštadienį (iš birželio 1 d., į birželio 2 d.) – prie 40 cm teleskopo 23.30 ir 1.10 val.,
naktis iš šeštadienio į sekmadienį (iš birželio 2 d., į birželio 3 d.) – prie 40 cm teleskopo 23.30 ir 1.10 val.
Būtina registracija telefonu +37061520688 arba 838345424. Laukiame Jūsų!
Nuotraukos autorius Gintaras Stalauskas.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

LIETUVA – BOTANIKA – KOSMOSAS

Biologijos mokslų daktarės Danguolės Švegždienės rūpesčiu 2017 metais Lietuvos etnokosmologijos muziejaus rinkiniai praturtėjo įdomiais kosminės botanikos eksponatais. Kartu su Gamtos tyrimų centru muziejuje surengta paroda „Lietuva – botanika – kosmosas“, parodžiusi Lietuvos mokslininkų darbus ir pasiekimus kosmoso botanikos istorijoje.

1957 m. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį žemės palydovą ir pradėjo kosmoso erdvės tyrimo programą, kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas gyvų organizmų išgyvenimui pakeisto gravitacijos lauko sąlygomis, nesvarume. 1971 metais daktaras Alfonsas Merkys, nuo 1961 m. vadovavęs Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijai, kreipėsi į Kosmoso tyrimo ir panaudojimo komisiją prie Sovietų Sąjungos Mokslų akademijos dėl galimybės dalyvauti kosminėje programoje. Tais pačiais metais buvo pasirašytos sutartys dėl aparatūros konstravimo ir eksperimentų su aukštesniaisiais augalais orbitiniuose pilotuojamuose aparatuose bei automatinio valdymo stotyse 1971-1975 metais. Šis laikotarpis – kosminės augalų biologijos tyrimų pradžia Lietuvoje.

1973 m. A. Merkys su kolega Romualdu Laurinavičiumi atliko pirmąjį eksperimentą su žirniais erdvėlaivyje Sojuz 12 (kosmonautai V. Lazarev ir O. Makarov), buvo panaudotas pačių sukonstruotas prietaisas erdvinei augalo orientacijai nesvarume tyrinėti. 1974 m. lietuviai dalyvavo eksperimente „Oazė“: į orbitinę stotį Saliut 4 erdvėlaiviu Sojuz 17 buvo nugabenti žirniai ir salotos. Tirta, ar kosmose galima augalų reprodukcija. 1978 m. OS Saliut 6 augalus augino kosmonautai J. Romanenko ir G. Grečka, V. Kovalionok ir A. Ivančenkov.

1982 m. kosminėje stotyje Saliut 7 mokslininkai A. Merkys, R. Laurinavičius ir Danguolė Švegždienė atliko vieną įdomiausių ir žymiausių eksperimentų: iki to laiko nei vienos šalies mokslininkams nepavyko užauginti augalo nuo sėklos iki sėklos nesvarumo sąlygose. Po kelerių eksperimentavimo metų lietuvių mokslininkai sukūrė mikrooranžeriją Fiton 3, kurioje eksperimentus atliko kosmonautai A. Serebrov, V. Lebedev ir S. Savickaja: įrenginyje Fiton 3 automatiniu būdu buvo pasodintos Arabidopsis sėklos, kurios subrandino savo sėklas. Tokiu būdu pirmą kartą įrodyta, kad kosminio skridimo sąlygomis aukštesnieji augalai gali praeiti visą biologinio vystymosi ciklą.

1970-1990 m. eksperimentus kosmosui rengė mokslininkai A. Merkys, R. Laurinavičius, E. Savičienė, D. Švegždienė, A. Jarošius, O. Rupainienė, D. Raklevičienė, P. Kenstavičienė, G. Radzevičius. Mokslininkų ir inžinierių pastangomis sukurti konteineriai augalų augimo ir erdvinės orientacijos procesų tyrimams kosminio skrydžio sąlygomis, biofiksatoriai, įrenginiai „Oazė“, „Fiton“, „Biogravistat“. Visi kosminiuose laivuose ir orbitinėse stotyse atlikti eksperimentai buvo dubliuojami laboratorijoje, panaudojant specialią įrangą – klinostatus. Mokslininkai parengė apie 20 skirtingo ilgumo eksperimentų, tyrinėdami erdvinę augalo orientaciją, augimą trumpo ir ilgo skrydžio sąlygomis, sunkio jėgos įtaką augalo erdvinei orientacijai, morfogenezei bei ląstelių funkcijai, ląstelės augimui, augalo sistemos, kuri reaguoja į sunkio jėgą, formavimuisi. Buvo tiriami žirniai, salotos, svogūnai, balanda, pipirnė, ženšenis, kt. Šios srities tyrimų rezultatai paskelbti moksliniuose žurnaluose Advances in Space Research; Journal of Gravitational Physiology, Microgravity Science and Technology, bei yra aptariami pasauliniuose ir Europos kosminės biologijos kongresuose ir simpoziumuose.

Deja, nuo 2013 m. Gamtos tyrimų centre kosminės botanikos tematikos nebeliko.

Parengta pagal dr. Aurikos Ričkienės ir dr. Danguolės Švegždienės straipsnius

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Prognozės žada giedrą!

Pirmoje nakties pusėje bus galima pasigrožėti mėnuliu ir Jupiterio planeta, o po vidurnakčio patekės žieduotasis Saturnas! Šiuo metu yra laisvų vietų:

ketvirtadienis (gegužės 31 d.) – prie 80 cm teleskopo 23.10 ir 00.50 val., prie 40 cm teleskopo 23.00 ir 00.40 val.
Penktadienį ir šeštadienį vietos prie teleskopų jau yra rezervuotos.
Būtina registracija telefonu +37061520688 arba 838345424. Laukiame Jūsų! Nuotraukos autorius Gintaras Stalauskas.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Informacija lankytojams!

Informacija lankytojams! Informuojame, kad dėl prasidėjusių Lietuvos etnokosmologijos muziejaus rekonstrukcijos darbų yra ribotos galimybės priimti lankytojus, todėl šį šeštadienį (gegužės 26 d.) norintys aplankyti Lietuvos etnokosmologijos muziejų ir dalyvauti ekskursijoje – privalo registruotis telefonu +37061520688.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android

Muziejų naktis Lietuvos etnokosmologijos muziejuje!

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia į Muziejų nakties renginį! Renginio pradžia šeštadienį (gegužės 19 d.) 21.00 val. Būtina registracija telefonu +37061520688.
Renginio metu išgirsite apie lietuvių ir su Lietuva susijusių žmonių indėlį kosmoso tyrimuose, apie lietuviškus vardus ne tik mūsų planetoje, pačiupinėsite tikrą ateivį, astronomas dr. Vidas apžvalgos aikštelėje papasakos apie Lietuvos astronomų darbą, o ekskursijų vadovas Mindaugas pristatys 80 cm teleskopo galimybes.

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android