LIETUVA – BOTANIKA – KOSMOSAS

Biologijos mokslų daktarės Danguolės Švegždienės rūpesčiu 2017 metais Lietuvos etnokosmologijos muziejaus rinkiniai praturtėjo įdomiais kosminės botanikos eksponatais. Kartu su Gamtos tyrimų centru muziejuje surengta paroda „Lietuva – botanika – kosmosas“, parodžiusi Lietuvos mokslininkų darbus ir pasiekimus kosmoso botanikos istorijoje.

1957 m. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį žemės palydovą ir pradėjo kosmoso erdvės tyrimo programą, kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas gyvų organizmų išgyvenimui pakeisto gravitacijos lauko sąlygomis, nesvarume. 1971 metais daktaras Alfonsas Merkys, nuo 1961 m. vadovavęs Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijai, kreipėsi į Kosmoso tyrimo ir panaudojimo komisiją prie Sovietų Sąjungos Mokslų akademijos dėl galimybės dalyvauti kosminėje programoje. Tais pačiais metais buvo pasirašytos sutartys dėl aparatūros konstravimo ir eksperimentų su aukštesniaisiais augalais orbitiniuose pilotuojamuose aparatuose bei automatinio valdymo stotyse 1971-1975 metais. Šis laikotarpis – kosminės augalų biologijos tyrimų pradžia Lietuvoje.

1973 m. A. Merkys su kolega Romualdu Laurinavičiumi atliko pirmąjį eksperimentą su žirniais erdvėlaivyje Sojuz 12 (kosmonautai V. Lazarev ir O. Makarov), buvo panaudotas pačių sukonstruotas prietaisas erdvinei augalo orientacijai nesvarume tyrinėti. 1974 m. lietuviai dalyvavo eksperimente „Oazė“: į orbitinę stotį Saliut 4 erdvėlaiviu Sojuz 17 buvo nugabenti žirniai ir salotos. Tirta, ar kosmose galima augalų reprodukcija. 1978 m. OS Saliut 6 augalus augino kosmonautai J. Romanenko ir G. Grečka, V. Kovalionok ir A. Ivančenkov.

1982 m. kosminėje stotyje Saliut 7 mokslininkai A. Merkys, R. Laurinavičius ir Danguolė Švegždienė atliko vieną įdomiausių ir žymiausių eksperimentų: iki to laiko nei vienos šalies mokslininkams nepavyko užauginti augalo nuo sėklos iki sėklos nesvarumo sąlygose. Po kelerių eksperimentavimo metų lietuvių mokslininkai sukūrė mikrooranžeriją Fiton 3, kurioje eksperimentus atliko kosmonautai A. Serebrov, V. Lebedev ir S. Savickaja: įrenginyje Fiton 3 automatiniu būdu buvo pasodintos Arabidopsis sėklos, kurios subrandino savo sėklas. Tokiu būdu pirmą kartą įrodyta, kad kosminio skridimo sąlygomis aukštesnieji augalai gali praeiti visą biologinio vystymosi ciklą.

1970-1990 m. eksperimentus kosmosui rengė mokslininkai A. Merkys, R. Laurinavičius, E. Savičienė, D. Švegždienė, A. Jarošius, O. Rupainienė, D. Raklevičienė, P. Kenstavičienė, G. Radzevičius. Mokslininkų ir inžinierių pastangomis sukurti konteineriai augalų augimo ir erdvinės orientacijos procesų tyrimams kosminio skrydžio sąlygomis, biofiksatoriai, įrenginiai „Oazė“, „Fiton“, „Biogravistat“. Visi kosminiuose laivuose ir orbitinėse stotyse atlikti eksperimentai buvo dubliuojami laboratorijoje, panaudojant specialią įrangą – klinostatus. Mokslininkai parengė apie 20 skirtingo ilgumo eksperimentų, tyrinėdami erdvinę augalo orientaciją, augimą trumpo ir ilgo skrydžio sąlygomis, sunkio jėgos įtaką augalo erdvinei orientacijai, morfogenezei bei ląstelių funkcijai, ląstelės augimui, augalo sistemos, kuri reaguoja į sunkio jėgą, formavimuisi. Buvo tiriami žirniai, salotos, svogūnai, balanda, pipirnė, ženšenis, kt. Šios srities tyrimų rezultatai paskelbti moksliniuose žurnaluose Advances in Space Research; Journal of Gravitational Physiology, Microgravity Science and Technology, bei yra aptariami pasauliniuose ir Europos kosminės biologijos kongresuose ir simpoziumuose.

Deja, nuo 2013 m. Gamtos tyrimų centre kosminės botanikos tematikos nebeliko.

Parengta pagal dr. Aurikos Ričkienės ir dr. Danguolės Švegždienės straipsnius

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android
android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android