Naujieji Horizontai pasiekė Plutoną

Nuo neatmenamų laikų žmonės svajoja apie keliones prie tolimųjų žvaigždžių. Tačiau net ir su šiandieninėmis technologijomis pasiekti tolimus Saulės sistemos kūnus prilygsta žygdarbiui. Būtent šiomis dienomis jis ir įvyko – kosminis zondas „New Horizons“ (Naujieji Horizontai) pasiekė Plutoną!
Viskas prasidėjo dar 1930 metais, kai amerikiečių astronomas Klaidas Viljamas Tombaughtas (Clyde William Tombaugh) ieškodamas asteriodų atrado Plutoną. Būtent šio atradėjo pelenai keliauja NASA kosminiame zonde „New Horizons“. Šiais laikais Plutonas klasifikuojamas, kaip nykštukinė planeta, bet taip buvo nevisada. 1992 metais atradus dar kelis panašius objektus Koiperio juostoje daugumai astronomų iškilo šios planetos klasifikacijos teisingumo klausimas. 2006 metais Tarptautinė astronomų sąjunga nusprendė, kad Plutonas yra nykštukinė planeta.
Pirmosios misijos į Plutoną pradėtos planuoti dar 1990 metais. Tai projektas „Pluto 350“. Ši misija neturėjo didelio palaikymo ir tik 1991 metų spalį, kai Jungtinių Valstijų Pašto Tarnyba (USPS) sukūrė pašto ženkliuką su Plutonu ir pavadino jį „Not Yet Explored“ (Dar neištirta). Pašto ženkliukas suteikė motyvacijos Reaktyvinio Judėjimo Laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) darbuotojams testi misijos planavimą į šį tolimą Saulės sistemos objektą. 1992 metais projektas buvo atnaujintas su nauju pavadinimu „Pluto Fast Flyby“ (Greitas Praskridimas Pro Plutoną). Gaila, bet valdybos nuomone reikėjo supaprastinti palydovo dizainą ir planuoti naudoti mažesnę Delta II raketą. Mažinamas finansavimas pakišo koją šiam projektui.
Tris metus konstruotas „New Horizons“ zondas buvo paleistas 2006 metų sausio 19 dieną iš Kanaveralo kyšulio (Cape Canaveral). Jis buvo paleistas su didžiausiu žmonijos istorijoje paleidimo greičiu 16,26 km/s. Zondas pralėkė apie 2,3 milijonų kilometrų atstumu nuo Jupiterio. Mokslinis įrenginys pasinaudojo planetos didele gravitacine trauka ir 2007 metų vasario 28 dieną pagreitėjo 4km/s. Pralekiant šalia šio dujinio giganto buvo patikrinti visi moksliniai instrumentai. Po sėkmingo „New Horizons“ patikrinimo zondas buvo užmigdytas ir pabusdavo tik kasmetiniams patikrinimams.
Fortepijono formos ir dydžio kosminis zondas artėdamas prie Plutono įgungė vidinius intrumentus ir patvirtindavo sėkmingą pabudimą išsiūsdamas 12 vatų signalą iš 2,4 metro skersmens antenos. Po 4,5 valandos kelionės signalas buvo užfiksuotas žemėje. Dideli atstumai komplikuoja bendravimą su zondu, dėl to viskas turėjo būti užprogramuota prieš paleidžiant. Visa zondo ir Plutono su palydovais choreografija turėjo būti suplanuota sekundės tikslumu. Septynių instrumentų renkami duomenys siunčiami 1kbit/s greičiu į mūsų planetą.
„New Horizons“ turi du fototografinius instrumentus – tolimo ir artimo fokuso. Jie skirti regimajame spektre registruoti vaizdus ir suformuoti geros kokybės bendrą vaizdą, nes dar negreitai ten vėl sugrįšime. Yra ir kitų prietaisų, kaip ultravioletinis spektrometras „Alice“ vardu, – skirtas išmatuoti Plutono atmosferinę sudėtį,o Saulės vėjo dalelių detetektorius analizuoja jonizuotų dalelių intensyvumą ties Plutono orbita ir toliau tęs šiuos matavimus keliaudamas už šios nykštukinės planetos orbitos. Ant zondo dar uždėtas studentų kūrinys skirtas aptikti dulkes ir ne bet kokias, o tarpžvaigždines dulkes egzistuojančias tiess mūsų Saulės sistemos riba.
„New Horizons“ palydovas pralėkdamas sukaups ir atsiūs didelį kiekį informacijos, kuris mūsų mokslininkams duos darbo dar daugybei metų. Sėkmingai sugebėjome įgyvendinti misijas prie pagrindinių Saulės sistemos žinomiausių planetų ir dabar liko klausimas ar bus verta kada nors sugrįžti tyrinėti nykštukinės planetos Plutono detaliau su kitu kosminiu zondu, kuris gal taptų ir dirbtiniu palydovu šios tolimos ir paslaptingos nykštukinės planetos.

Parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus edukatorius Edgaras Zaronskis

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android