Sausio žvaigždės

Sausis

2017 m. sausis žada padovanoti šaltuko, o kartu ir giedro dangaus. Šiuo metu naktiniame danguje karaliauja žiemos žvaigždynai: beveik tiesiai virš galvos – zenite – sausį žiba Kasiopėja ir Persėjas; Didieji ir Mažieji Grįžulo Ratai kaip visada spindi šiaurėje; tarp jų išsidėsčiusios Drakono žvaigždės, o kiek dešiniau švyti Cefėjo žvaigždžių ornamentas.

Toliau žvelgdami pagal laikrodžio rodyklę, t.y. į rytus, neaukštai pastebėsime Liūtą, virš jo –  Lūšį; kiek piečiau matysime Vėžio žvaigždyną, šalia kurio išsidėstę  –  Dvyniai, išsiskiriantys  ryškiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis; truputi žemiau – arčiau pietryčių horizonto – sunkiai įžiūrimas Vienaragis, o šalia – Mažasis Šuo. Ryškiausios naktinio dangaus žvaigždės Sirijaus mirgėjimas pažymi Didžiojo Šuns žvaigždyną.

Pietinėje skliauto dalyje geltono atspalvio Kapelos žvaigždė nurodo Vežėjo žvaigždžių grupę, raudonoji super milžinė Betelgeizė ir melsvasis Rigelis žymi Oriono žvaigždyną, kuriame telkiasi įspūdingas didysis Oriono ūkas, gimstančių žvaigždžių buveinė. Ties Oriono kojomis – Kiškis; kiek dešiniau nuo Vežėjo ir Oriono – Jautis, pasipuošęs Hiadžių ir Plejadžių padrikaisiais žvaigždžių spiečiais, o pietvakarių skliauto naktiniame danguje nardo Banginio ir Žuvų žvaigždynai.

Žvelgiant į vakarus pamatysime nesunkiai atpažįstamus Pegaso, Andromedos žvaigždynus; šiaurės vakaruose mūsų dėmesį patrauks Gulbės uodegą ženklinantis Denebas, o šiauriau, neaukštai virš horizonto spindinčią Lyrą galima rasti pagal melsvai mirksinčią Vegą…

Šiuose žvaigždynuose telkiasi daugybė plika akimi nematomų naktinio dangaus įdomybių, tai ir žvaigždžių spiečiai, paslaptingieji ūkai, tolimosios galaktikos apie kurias įdomiai pasakoja ekskursijų vadovai.

Iš planetų pirmoji po saulėlydžio ryškiu švytėjimu mus pasveikina Venera. Nepastebėti jos neįmanoma – visą sausį planeta vakarais (todėl lietuvių Vakare žvaigžde, Vakarine vadinta) matoma gan aukštai virš pietvakarių horizonto – pirmąją mėnesio pusę – Vandenio, antrąją – Žuvų žvaigždyne. Įpusėjus sausiui Vakarinė pasiekia didžiausią ryškumą, savo šviesiu daugiau nei šimtą kartų pralenkdama netoliese spindintį Marsą. Raudonoji Marso planeta, kaip ir Venera, visą mėnesį po Saulės nusileidimo yra matoma toje pačioje dangaus dalyje, tad šios planetos pietvakariniame skliaute sudaro gražią šviesulių porą. Tačiau šiomis planetomis pasigrožėti gali tik pirmųjų naktinių ekskursijų lankytojai.

Kviečiame žiemos žvaigždėtus vakarus praleisti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje žvalgantis teleskopų pagalba po naktinį dangų ir besiklausant ekskursijų vadovų pasakojimų. Daugiau informacijos ir registracija telefonu 8 615 20688 arba muziejaus internetinėje svetainėje www.etnokosmomuziejus.lt. Laukiame Jūsų!

android
bitly
android
android
android
android
android
android
android
android